Ruoškimės sėti javus

08 03 17

 

Šiais metais antros kovo dekados pabaigoje žieminių rapsų bei žieminių javų vegetacija jau atsinaujino beveik visoje Lietuvoje. Tik pernelyg drėgnose (kada oro kiekis dirvoje nesiekia ir 5%) dirvose žiemkenčių vegetacija dar neprasidėjusi. Žiemojančių augalų vegetacijos atsinaujinimo pradžią liudija augalo naujų šaknų formavimasis bei centrinio lapelio pakilimas dėl atsigavusio turgoro lapuose.

 

Taip pat žinoma, kad žiemkenčių pavasarinės vegetacijos atsinaujinimas dažniausiai sutampa su vasarojaus sėjos pradžia. Vadinasi atėjo vasarojaus sėjos pradžia. Tačiau šiuo metu sėja dar nevyksta dėl drėgmės pertekliaus ir dviem laipsniais žemesnės dirvos temperatūros, nei minimalūs varpinių javų biologiniai reikalavimai.

 

Būtina priminti atskirų augalų sėjos prioritetus:

  1. avižos, kviečiai, kvietrugiai;
  2. miežiai salyklui ir sėklai;
  3. vasariniai rapsai, žirniai;
  4. miežiai pašarui, pupos;
  5. vasariniai rapsai užimto pūdymo lauke, bulvės;
  6. kukurūzai grūdams;
  7. kukurūzai silosui.

Dauguma žemdirbių jau apsisprendę, ką ir kur sės šį pavasarį. Tik norime priminti, kad šią vasarą augalų auginimo išlaidos bus 1,5-2,0 kartus didesnės nei prieš 2-3 metus. Todėl svarbu neapsirikti pasirenkant augalus ir jų auginimo technologijų intensyvumą. Siekdami palengvinti skaičiavimus pirmoje lentelėje pateikiame galimas vasarinių javų auginimo  išlaidas.

 

1 lentelė. Vidutinės vasarinių javų auginimo bei realizacijos išlaidos Lt/ha


                                                                                                           A.Šiuliauskas, 2008 m.

 

Išlaidų paskirtis

Vasariniai kviečiai

Vasariniai miežiai

Vasariniai kvietrugiai

1. Žemės nuoma ir mokesčiai

300

300

300

2. Žemės dirbimas

350

350

300

3. Sėklos ir sėja

500

500

400

4. Pesticidai ir purškimai

400

500

350

5. Trąšos ir tręšimo darbai

1250

1100

850

6. Mikroelementai ir gydomieji tirpalai

150

150

75

7. Derliaus nuėmimas ir grūdų realizacija

550

500

450

Iš viso

3500

3400

2725

 

 

Iš lentelės duomenų matyti, kad tik vasarinių kvietrugių auginimas gali būti pigesnis nei 3000 Lt/ha. Pinigai dideli ir noras taupyti bus taip pat didelis. Tik ne visada taupymas duoda laukiamus rezultatus. Antroje lentelėje pateikiami duomenys apie vasarinių miežių derliaus priklausomybę nuo auginimo agrotechnikos.

 

2 lentelė. Mineralinių trąšų ir pesticidų naudojimo įtaka vasarinių miežių derlingumui.


                                                                                              LŽŪU Bandymų stotis, 2007 m.

 

Variantai

Sėklų derlingumas

t/ha

Skirtumas

t/ha

Skirtumo vertė

Lt/ha

1. Kontrolė be trąšų ir pesticidų

2,73

3,54

2478

2.Optimali auginimo technologija  

   (trąšos pesticidai)

6,27

-

-

3. Nenaudotos makro ir mikro trąšos

3,06

3,21

2247

4. Nenaudotos mikro elementų trąšos

5,81

0,46

322

5. Nenaudoti fungicidai ir herbicidai

4,64

1,63

1141

6. Nenaudoti fungicidai

5,39

0,88

616

 

 

Nors praėjusi vasara nebuvo palanki vasarinių miežių augimui bei brandai, tačiau, juos auginant pagal optimalias auginimo technologijas, pavyko išauginti 6,27 t/ha grūdų derlių. Variante, kai auginimo technologijoje nebuvo naudojamos makro ir mikro trąšos, miežių derlingumas tesiekė 3,06 t/ha arba nepilnai pusė derliaus gauto antrame variante. Be abejo, variante, be trąšų ir pesticidų, miežių buvo prikulta dar mažiau – 2,73 t/ha, nors visi kiti veiksniai (dirvos derlumas, jos dirbimas, sėklų kokybė ir sėjos laikas, derliaus nuėmimo laikas ir būdas) buvo optimalūs. Netgi vieną kartą nenupurškus pasėlių mikroelementų trąšomis Plonvit javams arba ARVI mikro, miežių grūdų derlingumas sumažėjo 0,46 t/ ha. O nepanaudojus miežių pasėlyje fungicidų ir herbicidų, derlingumas sumažėjo 1,64 t/ha.

 

Iš lentelėje pateiktų bandymų duomenų matyti, kad aukštus miežių derlius galima gauti tik taikant optimalią auginimo technologiją. Todėl ypač neverta taupyti trąšų ir pesticidų sąskaita.

 

Kalbant apie auginimo sąnaudas, vertėtų pamąstyti ir apie galimų įplaukų už parduotą derlių padidėjimą. Be abejo, lengviausia tai padaryti padidinus auginamų augalų derlingumus, bet tai brangiai kainuoja. Todėl geriau pasirinkti arba tuos javus, kuriuos pigiau išauginti, arba tuos, už kurių grūdus brangiau mokama. Iš miglinių javų grūdų brangiausi yra vasariniai kviečiai. Juos gali lenkti tik vasarinių miežių grūdai, skirti salyklo gamybai. Visi žino, kad vienas iš pagrindinių reikalavimų auginant miežius salyklui yra ankstyva sėja. Dabar kovas. Ir šį mėnesį pasėti vasariniai miežiai tikrai atitiks salyklinių miežių grūdams keliamus reikalavimus. Tik nereikia mažinti sėklų normų. Siūlome vadovautis 3 lentelės duomenimis. Jei miežiai bus auginami pašarui, tai sėklų normas reikėtų sumažinti 0,5-0,75 mln. vnt.ha-1

 

3 lentelė. Rekomenduojamos miežių salyklui sėklų normos 2008 m. (mln. vnt./ha)

 

                                                                          A. Šiuliauskas, 2007 m.

 

 

Dirvožemių derlumas

Sėjos laikas

ankstyvas

iki 04 25

vidutinis

04 26-05 05

vėlyvas

05 06-15

Labai nederlingi

5,0

5,50

6,00

Nederlingi

4,75

5,25

5,75

Žemesnio nei vidutinio

4,50

5,00

5,50

Vidutinio

4,25

4,75

5,25

Aukšto

4,00

4,25

5,00

Labai aukšto

4,00

4,25

4,75

 

 

Kokią įtaką miežių sėjos laikas turi grūdų derlingumui ir kokybei, galima pamatyti iš 4 lentelėje pateiktų duomenų. Ankstyva sėja yra pagrindinis veiksnys ne tik aukštų derlių, bet ir žemesnio baltymingumo ir didesnio daigumo grūdų gavimui.

 

4 lentelė. Vasarinių miežių ‚Barke‘ sėjos laiko įtaka grūdų derlingumui ir kokybei


                                                                             LŽŪU Bandymų stotis, 2003 – 2005 m.

 

Sėjos laikas (mėnuo, diena)

Grūdų derlingumas

 t/ha

Tinkamų salyklui grūdų išeiga %

Baltymų kiekis %

Grūdų gyvybingumas %

viso

tinkamų salyklui  %

Balandžio 16-23 d.

5,89

5,45

92,53

10,43

99,72

Balandžio 24-30 d.

5,63

5,05

89,70

10,35

99,54

Gegužės 1-5 d.

5,17

4,62

89,36

10,89

98,95

Gegužės 6-10 d.

4,62

4,00

86,58

11,41

98,24

Gegužės 11-15 d.

4,20

3,46

82,38

11,76

97,35

Po gegužės 15 d.

3,71

3,04

81,94

12,20

97,02

 

 

Miežių veislę pasiūlo firma, su kuria sudaromos salyklinių miežių auginimo sutartys. Geresni rezultatai gaunami, naudojant sertifikuotą sėklą. Jei vis dėlto naudojamos savo ūkyje išaugintos sėklos, būtina atidžiai pasirinkti beicus ir priedus, naudojamus sėklų daigumui ir augalų gyvybingumui didinti. Vienas iš rekomenduojamų beicų – seniai žinomas ir gerai užsirekomendavęs Maxim star. Atsižvelgiant į tai, kokia bus auginamų miežių paskirtis galima pasirinkti beicus Raxil ar jo analogą Chembel. Naudojant beico Maxim ir šių tebukanazolo veikliąją medžiagą turinčių beicų mišinius bus sunaikinami ligų pradai ant sėklų ir apsaugojami augalai pirmaisiais augimo tarpsniais.

 

Daugelis žemdirbių prisimena, kaip sėklų daigumą ir pasėlio tolygumą pagerindavo preparatas Penergetik šaknims. Šiuo metu be šio preparato sėklų apvėlimui kartu su beicais naudojamas mikroelementų preparatas Primseed. Efektyvių beicų ir mikroelementų derinys užtikrina stabilią rizosferą aplink šaknis, kuri kartu su augalų apsaugos priemonėmis užtikrina augalų atsparumą nepalankioms augimo sąlygoms, ligoms bei kenkėjams.

 

Apie salyklinių miežių tręšimą rašome jau 10 metų. Todėl tik priminsime, kad norint padidinti tikimybę gauti aukščiausios kokybės grūdus miežius salyklui rekomenduojame tręšti perteklinėmis fosforo, kalio ir minimaliomis azoto trąšų normomis. Mūsų nuomone, miežių salyklui biologinius reikalavimus geriausiai atitinka kompleksinės trąšos NPK 5-15-30+S+Zn, NPK 8-15-30+S.

 

Kitiems vasariniams javams tinka kompleksinės trąšos NPK 17-10-14+S+mikro, NPK 17-6-14+S, NPK 17-6-11+S, NPK 13-10-15+S+Mg+B ir kt.  

 

LŽŪU ŽŪ Mokslo ir technologijų parka

Prof. A.Šiuliauskas

Doc. V.Liakas

Use this space for the main content of your site.  You can drag and drop images and add-ons here to make your website your own!