Make your own free website on Tripod.com
Grikiai – vertinga kultūra, turinti įvairiapusės reikšmės. Pasaulyje grikių kruopos užima antrą vietą.
Archeologinės iškasenos rodo, kad Gardino apylinkėse grikius augino X-XIII amžiuje, o į Vakarų Europą jie pateko tik XV-XVI amžiuje.
Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą apie 18000 ha grikių auginta daugiausia pietrytinėje Lietuvos dalyje pavieniuose valstiečių ūkiuose. Vėliau, kolektyvizacijos metais, dėl mažo derlingumo, dėl netinkamo planavimo
gerokai sumažėjo ir pagaliau beveik išnyko.
Lietuvos klimato sąlygos grikiams auginti yra gana palankios. Juos auginti galima ne tik tradiciniuose, bet ir vakariniuose rajonuose, kur dirvos yra visiškai tinkamos.
Daug sunkumų sukelia grikių derliaus nuėmimas ir papjūtinis dorojimas. Dėl grikių agrobiologinių savybių (netolygiai bręsta), netinkamo nuėmimo laiko, blogo mašinų parinkimo ir reguliavimo grikių augintojai patiria didelius sėklų nuostolius.

1. Benros žinios apie augalą ir jo agrotechniką
Veislės

Grikių derlius Labiausiai priklauso nuo veislės parinkimo konkrečioms dirvožemio ir klimato sąlygomis.
„Astra“ – Tai Ukrainos Žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto išvesta veislė. Vidutinio vėlyvumo, reikli dirvos paruošimui. Augalai 75-100 cm aukščio, šakoti. Grūdo spalva nuo šviesiai rudos iki tamsiai rudos su raštu. Lukštingumas – 21-24%, kruopų išeiga 74-77%, baltymingumas – 16-17%. Vidutinis derlius 1,46-2,17 t/ha.
„Minčianka“- tai Baltarusjos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto išvesta vidutinio vėlyvumo tetraploidinė veislė. vegetacijos periodas – 78-90 dienų. Augalas šakotas, žiedai ir vaisiai stambūs. Atspari išgulimui, ligoms, grūdai neišbyra. Pagal kruopų kokybę skiriami prie vertingų veislių. Kruopų išeiga – 70%, lukštingumas – 26-29%. Vidutinis derlius – 2.55 t/ha, maksimalus derlius -3,55 t/ha. Tai viena iš labiausiai šiuo metu auginamų veislių.
„Černoplodnaja“ – šios veislės vegetacinis periodas – 79-100 dienų. Tai diploidinė veislė. Vidutiniškai atspari išgulimui. Augalai aukšti, gerai šakojasi. Žiedai vidutinio stambumo. Žydi ne per daug ilgai. Grūdai juodi su mažais sparneliais. Aukšta grūdų technologinė vertė, gera kruopų kokybė. Kruopų išeiga – 72-77%. Baltymų kiekis – 15-17%.
„Černoplodnaja kuoplodnaja“ – ankstyva, diploidinė veislė. Vegetacijos periodas – vidutiniškai 70 dienų. Net šiltą lietingą vasarą jis neilgesnis kaip 78 dienas. Augalų aukštis – 85-110 cm. Jei 10 dienų pavėluosime nuimti derlių, galime jo prarasti apie trečdalį ir daugiau. Tai veislės trūkumas.
„Žaleika“ – ypatingai vertinga veislė. Priklausomai nuo sėjos laiko ir meteorologinių sąlygų. Šios veislės vegetacijos trukmė – 58-86 dienos. Augalų aukštis 85-110 cm. Veislė palyginti atspari išgulimui. Grūdų technologinė vertė aukšta. Kruopų išeiga 69-74%. Sėjos laikas vienas iš svarbiausių derlių lemenčių veiksnių.
„Anita beloskaja“ – tai diploidinė vidutinio vėlyvumo veislė. Vegetacijos periodas 84-95 dienos. Augalo aukštis 80-90cm. Vidutiniškai atspari išgulimui, ypač plačiaeiliniuose pasėliuose.
Diploidinės veislės mažiau derlingos. Tetraploidinės veislės derlingesnės, nors gana reiklios aplinkos sąlygoms.

Agrotechnika

Norint išauginti gerus derlius, svarbiausia sudaryti augalams tinkamas augimo sąlygas. Atsižvelgiant į veislių savybes ir sąlygas, reikia tinkamos agrotechnikos.
Vieta sėjomainoje

Grikiai gali gana gerai augti po visų augalų, tačiau geriausiai auga po tų, po kurių dirva lieka derlingesnė. Geriausi grikių priešsėliai yra cukriniai ir pašariniai runkeliai, bulvės, kukurūzai silosui, ankštiniai augalai, žieminiai javai, tręšti mėšlu, daugiametės žolės. Lengvose dirvose geras priešsėlis yra lubinai. Reikia vengti sėti grikius po pažeistų bulvių ir po avižų. Negalima grikius sėti ir po avižų, kurie buvo purkšti herbicidu glinu.
Grikiai yra geras priešselis kaupiamosioms kultūroms ir javams. Po jų gerai auga visi vasariniai augalai. Grikių šaknyse ir ražienose sukauptas maisto medžiagas lengvai pasisavina kiti augalai.
Grikius galima auginti kaip pasėlinę kultūrą ir sėti po rugių. Šiuo atveju jie dažniausiai nespėja subrandinti sėklas, tačiau duoda nemažai geros Žaliosios masės silosui. Žaliajam pašarui ir žaliajai trąšai. Kai ruduo ilgas ir šiltas, grikiai gali spėti subręsti ir pasėti po ankstyvųjų bulvių, rapsų bei kitų anksti nuimamų kultūrų.
Nuėmus grikių derlių dar galima spėti paruošti dirvą ir laiku pasėti
Dirvos dirbimas

Grikių augimas ir vystymasis labai priklauso nuo tinkamo žemės paruošimo. Gerai įdirbant žemę, sudaromos geros drėgmės, šilumos sąlygos, naikinamos piktžolės, padidėja mineralinių trąšų efektyvumas ir t.t.
Rudenį dirvos grikiams ruošiamos kaip ir vasarinėms grūdinėms kultūroms. Nuėmus javų derlių, dirvos skutamos. Jei dirvoje daug vienamečių piktžolių, skutama 6-8cm gyliu, jeigu daugiamečių – 8-12 cm gyliu. Pradėjus dygti piktžolėms, dirva skutama dar kartą ir kaip galima anksčiau suariama visu gyliu. Vėliau, jei ruduo ilgas ir šiltas, dar kartą kultivuojame. Kai daugiamečių piktžolių nedaug, pakanka dirvą nuskusti vieną kartą ir po to suarti. Po augalų, kurių derlius nuimamas vėliau, dirva iš karto ariama visu gyliu.
Pavasarį, iki grikių sėjos, dirvos kelis kartus kultivuojamos. Pagrindinis žemės dirbimo tikslas – kuo daugiau sunaikinti piktžolių, tačiau reikia vengti dirvos išdžiovinimo. Kultivavimų skaičius priklauso nuo pavasario ankstyvumo ir dirvos piktžolėtumo. Paprastai iki sėjos stengiamasi kultivuoti ir akėti 3-4 kartus.
Pirmąjį kartą kultivuojama 10-12cm gyliu, paskutinįjį 6-8 cm gyliu. Kad geriau dygtų piktžolės, po kiekvieno kultivavimo dirvą galima suvoluoti rombuotais ar žiediniais volais. Patartina tai daryti ir prieš sėją, tačiau voluoti galima tik pradžiuvusias dirvas.
Tręšimas

Grikiai – nelepūs augalai. Jie gali augti ir netręšti, tačiau tada nėra ir labai derlingi. Tręšimo efektyvumas labai priklauso nuo tręšimo būdo, laiko, dirvožemio, klimatinių sąlygų ir bendro žemdirbystės kultūros lygio.Augdami grikiai maisto medžiagas iš dirvos pasisavina nevienodai. Pirmoje vegetacijos pusėje jie sunaudoja daugiau nei pusę reikalingo azoto kiekio apie 60% ir 62% kalio. Per tą laiką pasisavina apie 40 % fosforo. Grikiai gerai auga, kai jų priešsėlis būna patręštas mėšlu. Nerekomenduojama tiesiogiai tręši mėšlu, nes tada augalai būna vešlūs, labiau šakojasi ir mažiau užmezga sėklų.
Azoto trąšos efektyvesnės velėninėse-jaurinėse priemolio, priesmėlio ir smėlio dirvose. Optimali azoto trąšų norma – 45-60 kg/ha veikliosios medžiagos. Pusę azoto normos išberti prieš sėją, kitą pusę – augalų žydėjimo metu.
Galima tręšti beveik visų formų fosforo trąšomis, taip pat ir fosforitmilčiais. Geriausia jas išberti rudenį prieš rudeninį arimą (P30-60 veikliosios medžiagos į hektarą). Jei fosforo trąšų trūksta, grikius rekomenduojama tręšti granuliuotu superfosfatu. Grikiai ypatingai jautrūs fosforo trūkumui dirvoje dėklų dygimo ir pradinio augimo stadijoje. Grikiai – augalas reikalaujantis daug kalio.
Tręšiant kalio trąšomis, reikia atkreipti dėmesį, kad grikiai jautrūs chlorui. Dėl to kalio trąšas, turinčias chloro, būtina išberti rudenį prieš dirvos arimą. Per žiemą chloras patenka į gilesniuosius sluoksnius. Geriausia kalio trąšų forma grikiams yra kalio sulfatas ir kalio magnezija. Tręšiant kalio trąšomis rudenį. Į hektarą reikia išberti 60-120 veikliosios medžiagos. Tręšiant pavasarį, jo norma negali viršyti 35-40kg/ha grynojo elemento. Ir būtinai reikia išberti ne vėliau kaip prieš mėnesį iki sėjos.
Be pagrindinių maisto medžiagų – azoto, fosforo ir kalio – teigiamai veikia ir mikrotrąšos: boras, magnis, manganas, cinkas, molibdenas, o durpinėse dirvose ir varis. Mikrotrąšos padidina sausų medžiagų kiekį ir augalų atsparumą nepalankioms aplinkos sąlygomis mikrotrąšomis galima apdoroti sėklą prieš sėją. Jos grikių derlių padidina 0,15-0,30 t/ha. Grikiai nemėgsta rūgštesnių kaip pH-5,5 dirvų.
Sėklos paruošimas ir dirbimas

Sėti reikia tik gerai išsivysčiusias, stambias grikių sėklas, kurios atitinka valstybinio standarto reikalavimus (I priedas). Sėti galima ne blogesnę kaip antros klasės reikalavimus atitinkančią sėklą. Sužalotų grūdų kiekis negali viršyti 5%. Drėgnumas neturi būti didesnis kaip 14-15%. Neleidžiama sėti sėklos su karantininiu piktžolių priemaiša, užterštas kenkėjais ir ligomis. Bendruose pasėliuose leidžiama sėti ne žemesnės kaip 2-os klasės sėklą, o sėkliniuose pasėliuose -1 klases.
Sėklos, kurių dygimo energija mažesnė, prieš sėją reikėtų apdoroti šiltu oru. Šiltoms ir saulėtoms dienoms grikių sėkla išpilama aikštelėse 10 cm sluoksniu, per dieną keletą kartų permaišoma. Taip daroma 2-3dienas.
Taip apdorojus grikių luobelė tampa laidesnė orui. Jis lengviau pasiekia gemalą, todėl padidėja sėklos dygimo energija, pagerėja daigumas, jauni augalų daigai daug intensyviau naudoja grūdų maisto medžiagas.
Efektyvi priemonė yra grikių sėklos mirkymas vandenyje prieš 2-3 dienas iki sėjos.
Sėklos beicavimas ir apdorojimas mikroelementais

Norint apsaugoti grikius nuo grybinių ligų – fuzarlozės, pernosporlozės, cerkosporiozės, pilkojo puvinio, pelėsio – rudenį arba žiemą grikių sėklą galima iš anksto beicuoti TMTD.
Geri rezultatai gaunami, sėklą apveliant mikroelementais sausu būdu arba vienodai sudrėkinant. Apveliant sausu būdu, naudojamos tokios mikroelementų normos: boro rūgšties – 100-200, amonio molibdato – 50, mangano sulfato – 50-100, cinko sulfato – 50, vario sulfato -50-100 g/cnt. Minėti mikroelementų kiekiai gali būti ištirpinami 6-8 l vandens.

Grikiai – šilumą mėgstantys augalai, todėl jie sėjami daug vėliau negu kitos grūdinės kultūros. Jautresni jie ir dirvožemio temperatūrai, kuri priklauso nuo meteorologinių sąlygų ir dirvožemio tipo.optimalus grikių sėjos laikas nustatomas, atsižvelgiant į vietos sąlygas. Sėti grikius reikia, kai dirvos temperatūra 8-10 cm gylyje būna 12-14 oC, ir gegužės mėnesio antrą dešimtadienį, vėlyvesniais metais – gegužės pabaigoje – birželio pradžioje.
Per anksti pasėjus, yra šalnų pavojus, pavėlavus pasėti žydėjimas gali sutapti su sausringu periodu. Be to pavėlavus pasėti, augalai užmezga mažiau pilnavertes sėklas, mažesnė būna ir grūdų masė.
Sėjos būdai
Nuo sėjos būdo priklauso grikių pasėlio tankumas, augalų maitinimosi plotas, apšvietimas, augalų produktyvumas. Grikiai sėjami siauraeiliu ir plačiaeiliu būdu. Sėjos būda reikia pasirinkti, atsižvelgiant į dirvos piktžolėtumą, piktžolių naikinimo galimybes, ruošiant dirvą ir prižiūrint pasėlius, bei turimą sėklos kiekį. Abu sėjos būdai yra geri. Kiekvienas iš jų turi teigiamų ir neigiamų pusių.
Sėjant plačiaeiliu sėjos būdu, sunaudojama mažiau sėklos, geresnis būna augalų apšvietimas, maitinimosi sistema, susiformuoja daugiau produktyvių šakų. Plačiaeilio pasėlio piktžoles galima sėkmingai naikinti mechaninėmis priemonėmis, geresnės sąlygos papildomai patręšti. Todėl derlingesnė, bei piktžolėtesnėse dirvose geriau sėti plačiaeiliu būdu.
Sėklos kiekis ir sėjos gylis

Nemažą reikšmę derliui turi ir sėklos kiekis. Nuo jo priklauso augalų mitybos plotas, kurio pasikeitimui grikiai yra labai jautrūs.
Lietuvoje siauraeiliu būdu rekomenduojama sėti 80-100 kg/ha 100% ūkinės vertės sėklas, plačiaeiliu būdu, nuo 45-60 kg/ha.
Tačiau reikia žinoti, kad tiek per daug tankūs, tiek per daug reti pasėliai duoda nedidelį derlių.
Grikiai sėjami palyginti vėlai, kai viršutinis dirvos sluoksnis būna apysausis. Todėl norint, kad pasėlis vienodai sudygtų ir subręstų grikių sėklą reikia įterpti vienodu gyliu. Sėjos gylis pirmiausiai priklauso nuo dirvos mechaninės sudėties, drėgmės, temperatūros. Sunkesnės mechaninės sudėties dirvose sėjama 3-5cm gyliu, lengvesnės 5-7 cm, o jei viršutinysis dirvos sluoksnis perdžiūvęs – net 8-10cm gyliu.

Pasėlių priežiūra

Be teisingai ir laiku atliekamų pasėlių priežiūros darbų, net ir laikantis agrotechnikos reikalavimų, gauti gerą derlių neįmanomą. Blogi derliai – prastos pasėlių priežiūros pasekmė. Grikiai – vėlyvos sėjos augalas, sėjamas dažniausiai į apysausę dirvą, todėl ją reikia voluoti. Pasėlį voluoti geriausia sėjos metu arba tuoj po sėjos. Voluojant sulyginama dirva, sudaromos sąlygos dirvos drėgmei iš gilesnių sluoksnių patekti prie sėklos, sumažinamas drėgmės išgaravimas. Volavimas ypač efektyvus sausais metais, kai drėgmės dirvoje nepakankamai. Tačiau jeigu sėjos metu dirva drėgna, voluoti negalima, nes ji suslegiama, susidaro pluta, gadinama dirvos struktūra.
Kita svarbi grikių priežiūros agrotechninė priemonė – akėjimas. Akėjant sunaikinami piktžolių daigai, be to suardoma po lietaus susidariusi pluta, išsaugoma drėgmė, į dirvą įleidžiama oro. Akėti reikia skersai arba įstrižai pasėlio. Galima ir grikiams sudygus, tačiau tik gerai įsišaknijus.
Grikiams sudygus ir išryškėjus eilutėmis, būtina purenti tarpueilius. Apkaupti augalai išleidžia papildomas šaknis. Dėl to pagerėja augalo mityba produktyvumas.
Naikinant piktžoles grikių pasėliuose, galima naudoti chemines priemones. Likus 2-3 dienoms iki sudygimo galima purkšti D amino druska. Pavėlavus galima pakenkti grikių daigams.
Apsaugos priemonės nuo ligų ir kenkėjų

Pati geriausia ir ekologiškai svarbiausia priemonė – griežtas agrotechnikos reikalavimų laikymasis: tinkami priešsėliai, optimalios trąšų normos, sėja laiku ir gerai paruošta dirva, saulėje išvedinta geros kokybės sėkla, nepiktžolėtas laukas.
Piktžolės ir per daug didelis tankumas, ypač drėgnais metais, padidina oro drėgnumą pasėlyje, sumažina oro cirkuliavimą, taip pat padidėja galimybės ligoms ir kenkėjams plisti.
Bičių panaudojimas žiedams apdulkinti

Bitės labai noriai lanko grikių žiedus dėl juose esančio nektaro. Bitės atvežamos į lauką 2-3 dienas prieš grikių žydėjimą, kad jos galėtų apdulkinti pirmus žiedus, kurie yra pilnaverčiai ir geriausiai išsivystę. Bičių atvežimas laiku padidina ne tik grikių derlių, bet ir prinešamo medaus kiekį. Nustatyta, kad grikių grūdų derlius padidėja 40-50%. Todėl negalima delsti vežti bičių, nes kiekviena suvėluota diena gali duoti 3-5 kg medaus ir 20 kg/ha grūdų nuostolį.
Geriausiais apdulkinimo efektas gaunamas tinkamai patręštuose, plačiaeiliuose pasėliuose. Pasėlio papildomas tręšimas ir tarpueilių purenimas pagerina ne tik augalų mitybą, bet ir nektaro išsiskyrimą, todėl bitės gerai apdulkina augalus. Grikiai žydi labai ilgai, todėl grikių pasėlis tampa bičių ganykla dar vasarai neįpusėjus ir būna ja iki rudens pradžios. Tai labai naudinga bitininkams.
Derliaus nuėmimas

Derliaus nuėmimas yra pats atsakingiausias darbas, nuo kurio labai priklauso grikių derliaus dydis ir kokybė.
Grikių brendimo periodas tęsiasi 20-25 ir daugiau dienų. metu ant augalo būna visiškai subrendę, pusiau subrendę ir netgi žydintys grikiai.
Pavėlavus juos nuimti, kyla didelis pavojus, kad daug grikių išbyrės. Nustatyta, kad nuimant derlių grikiams visiškai subrendus, gali būti gaunami 30-40% grūdų nuostoliai. Per anksti nuimant, taip pat patiriami dideli nuostoliai, nes dauguma grūdų būna nesusiformavę, nespėję subręsti, blogesnė jų kokybė. Derlių imti reikia tada, kai ant augalo paruduoja 75-80% vaisių. Ir baigti šį darbą per 4-5 dienas.
Normalaus drėgnumo grikius geriausia kulti vienbūgniniais kombainais „Niva“ su rinktuvais.
Valymas, džiovinimas ir laikymas
Valymas

Iškulti grikiai dažniausiai būna gana drėgni, nes juose daug priemaišų: piktžolių sėklų, lapų ir stiebų gabaliukų. Todėl būtina nedelsiant tas priemaišas išvalyti, nes grūdai greitai užsidegti, pradėti pelyti, pasidaryti nedaigūs, gali pablogėti jų kokybė. Neturint galimybės juos greitai išvalyti, būtina pilti į aruodus nestoru sluoksniu ir vėdinti ventiliatoriais.
Valant labai svarbu atskirti suskaidytus, sudaužytus grūdus, taip pat sunkiai išvalomas priemaišų sėklas. Pagal standartus pažeisti grūdai negali viršyti 5%.
Džiovinimas

Po pirmojo valymo sėklos, kurių drėgnumas didesnis negu 16%, turi būti džiovinamos. Džiovinama tokiu rėžimu, kad sėklų temperatūra nebūtų aukštesnė kaip 38-40oC. Džiovinant grikių sėklą, norima padidinti jų dygimo energiją ir daigumą
Laikymas

Grikių grūdams būdinga tai, kad pjaunant jie ne visi yra visiškai subrendę. Grūdai, jau pjūties metu visiškai subrendę, yra 97-99% daigumo. Todėl dar gulėdami pradalgėse, esant drėgnam lietingam orui gali pradėti dygti. Laikymo metu, grūdų drėgnumas turi būti ne didesnis kaip 14%. Jei drėgnumas ir temperatūra didesnė sėklos intensyviau kvėpuoja. Laikomi grūdai turi būti garai išvalyti, tinkamai išdžiovinti, supilti į išdezinfekuotus aruodus.
Grikių reikšmė

Jų kruopos labai naudingas maisto produktas, turtingas lengvai pasisavinamų baltymų ir angliavandenių.
Iš žydinčių grikių išskiriamas rutinas, kuris mažina kapiliarų trapumą. Jis naudojamas kraujagyslių sienelėms stiprinti, sergant reumatu, kai kuriomis infekcinėmis ligomis.
Grikiai vertingi ir kaip daug nektaro turintis augalas. Grikių medus gero skonio, labai maistingas ir turi gydomųjų savybių.
Atliekos, perdirbant grikius į kruopas ir miltus, turi daug baltymų ir riebalų, todėl yra labai geras pašaras kiaulėms ir paukščiams.
Susmulkinus šiaudus galima užarti kaip žaliąją trąšą. Geros pašarinės vertės ir grikių žalioji masė, kadangi joje daug vitaminų bei mineralinių medžiagų.