Žieminių rugių sėja

07 08 28

 

Per 2006 ir 2007 metus rugių grūdų kainos padidėjo 1,6-2,2 karto. Dėl aukšto naujų hibridinių veislių produktyvumo iš esmės padidėjo ir rugių derlingumas. Ir taip žieminių rugių auginimas tapo pelningesnis net už žieminių kviečių. Be abejo, visi suprantame, kad rugių poreikis vargu ar kada nors prilygs kviečiams, bet kol rinkos paklausa vis dar yra didesnė už  pasiūlą, plėsti žieminių rugių pasėlius yra tikslinga. Ir pirmiausia tai reikia daryti žemesnio derlumo žemėse.

 

Dirvožemių parinkimas. Iš visų Lietuvoje auginamų varpinių javų, žieminiai rugiai kelia mažiausius reikalavimus dirvų derlumui. Jų nepatartina sėti tik į sunkaus priemolio ar molio žemes, durpynus bei į užmirkstančias žemes.

 

Reikalavimai sėjomainoms.  Žieminiai rugiai, priešingai nei kviečiai, nėra reiklūs priešsėliams. Be to, jie turi gerą savybę – nebijo velėnas ar dideles ražienas formuojančių augalų. Todėl gali gerai augti bei gausiai derėti po ilgalaikių ganyklų, daugiamečių žolių, kukurūzų ar daug šiaudų paliekančių priešsėlių. Dėl žieminių rugių atsparumo ligoms juos galima atsėliuoti net 2-3 metus, tačiau sėjant hibridines žieminių rugių veisles, derėtų  priešsėlius rinkti kaip ir žieminiams kviečiams.

 

Veislės. Lietuvoje yra registruotos šešios linijinės selekcijos veislės ("‚Duoniai", "Rukai", "Joniai", "Walet", "Matador" ir "Recrut") bei dvi hibridinės "Fernando" ir "Picasso"). Visos veislės yra maistinės krypties, jų grūdai visiškai tenkina kokybiškos duonos kepimo reikalavimus. Tačiau pasikeitus žieminių rugių auginimo ekonominiam efektyvumui daug didesnis derlingumas, o tuo pačiu ir pelnas, bus sėjant hibridines veisles. Išleisti pinigai sėklų pirkimui atsipirks dešimteriopai. Be abejo, hibridinės veislės galimą potencialą gali realizuoti tik taikant labiau intensyvias auginimo technologijas.

 

Tręšimas. Žieminių rugių šaknų sistemos efektyvumui gali prilygti tik avižų šaknys. Todėl žieminiai rugiai beveik 60 proc. jiems reikalingų maistinių elementų paima iš dirvožemio. Tačiau žieminiai rugiai, labiau nei žieminiai kviečiai, yra jautresni priešsėjiniam tręšimui. Rugiams ypač tinka lokalinis tręšimas mažomis normomis.

Linijinės selekcijos veislių rugius sėjant į vidutinio našumo dirvas, pakaktų lokaliai patręšti tik 100-150 kg/ha kompleksine trąša NPK 8:22:27+S+Zn. Jei nutarsite trąšas paskleisti pakrikai, jų normą reikia didinti 1,5 - 2,0 kartus.

 

Dirvos dirbimas. Žieminiai rugiai geriau auga bei gausiau dera naudojant klasikinį žemės dirbimą.

 

Sėjos laikas. Žieminiai rugiai yra ankstyvos sėjos augalai. Anksčiau už juos sėjami žieminiai miežiai bei žieminiai kvietrugiai. Tyrimais nustatyta, kad žieminiai rugiai spėja pilnai išsikrūmyti (pavasarį jie nesikrūmija), jei jie pasėjami 55 - 60 dienų iki to laiko, kai vidutinė orų temperatūra nukrenta žemiau +5oC. Lietuvoje tai spalio 25 - lapkričio 6 diena, todėl ir optimalus sėjos laikas atskiruose rajonuose būna skirtingas (1 lentelė).

 

1 lentelė. Žieminių rugių sėjos optimalūs terminai

skirtinguose klimatiniuose regionuose

A.Šiuliauskas, 2007

 

Klimatiniai regionai

Rajonai

Sėjos laikas

(mėnuo, diena)

1

Alytaus, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Šakių, Vilkaviškio, Varėnos

09.10 - 25

2

Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Kelmės, Klaipėdos, Raseinių, Šilalės, Šilutės, Tauragės

09.07 - 22

3

Akmenės, Anykščių, Joniškio, Kretingos, Mažeikių, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Radviliškio, Skuodo, Šalčininkų, Šiaulių, Telšių, Trakų

09.01 - 15

4

Biržų, Ignalinos, Kupiškio, Molėtų, Rokiškio, Širvintų, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Vilniaus, Zarasų

08.05 - 18

 

 

Sėklų norma. Kaip jau minėjome, žieminiai rugiai pavasarį nesikrūmija, todėl pasėlių produktyvus tankumas formuojasi tik rudenį. Žinant, kad nepalankiems žiemos veiksniams jautriausi būna krūmijimosi metu susidarę maži ūgliukai, pasėlių išretėjimas po žiemos būna vizualiai mažai pastebimas, bet pasėliai net ir esant didesnėms sėklų normoms tik retais atvejais viršija 5,5 mln./ha tankumą. Todėl žieminių rugių sėklų normos yra didesnės nei žieminių kviečių.

 

Sėklų kokybės reikalavimai. Dažnai painiojamas žieminių rugių mažas reiklumas dirvožemių našumui bei tręšimo intensyvumui su sėklų agrotechniniais reikalavimais. Šie javai yra bene reikliausi sėklų kokybei tarp varpinių javų, jei norime išauginti ne mažesnį kaip 5,0 t/ha grūdų derlių. Pasirinkdami sėklas žieminių rugių sėjai, reikėtų laikytis šių reikalavimų:

·       sėklų laboratorinis daigumas negali būti mažesnis kaip 95 proc.;

·       sudygusių grūdų kiekis iki pjūties negali viršyti 5 proc.;

·       nenaudoti sėklai grūdų iš sugulusių bei vėlai nukultų pasėlių;

·       sėjamos tik kalibruotos (pagal grūdų storį) sėklos.

 

Sėklų beicavimas. Žieminių rugių sėklinių grūdų reikalavimai beicavimui yra panašūs kaip žieminiams kviečiams. Tik registruotų beicų rugiams yra kelis kartus mažiau nei kviečiams ar miežiams. 2007 m. yra  registruoti beicai: Cerall (10 l/t); Kemikaras (2,0-2,5 l/t); Maksimas 025 FS (2,0 t/ha); Panoctinas (2,0l/t); Premis 25 FS (1,5-2,0 l/t); Vitavaksas 200 F (2,0-2,5 l/t).

Rugių augintojai pastebi, kad beicuodami sėklas beicu Maxim, jie gauna gerus rezultatus. Šio beico veiklioji medžiaga slopina grybų – ligų sukėlėjų ląstelių vystymąsi ir nutraukia jų augimą. Labai svarbu, kad beicas apsaugoja sėklas ir daigus nuo dirvoje esančių ligų sukėlėjų. Šiais metais tai labai aktualu, nes dirvoje dėl didelio kritulių kiekio gausu anaerobinių bakterijų, kurios skatina ligų sukėlėjų vystimąsi. Beicuojant sėklas taip pat galima pridėti biologinio preparato Penergetic p šaknims. Šis preparatas skatina aerobinių bakterijų vystymąsi šaknų zonoje. Geri rezultatai gaunami į beicus įmaišius mikroelementų trąšą Primseed. Mažiau derlingose dirvose auginamiems rugiams tai labai svarbu. Vos sudygę daigai gauna reikalingas maisto medžiagas, greitai sustiprėja ir pasidaro atsparesni nepalankioms aplinkos sąlygoms.

 

Sėjos gylis. Tarp žinomų varpinių javų, žieminių rugių grūdai dygimui sunaudoja daugiausiai deguonies. Tikriausiai, tai ir yra pagrindinė jų seklios sėjos priežastis. Kokią įtaką sėklų įterpimo gylis turi žieminių rugių sėklų daigumui, žiemojimui bei derlingumui matyti iš 3 lentelės duomenų.

 

3 lentelė. Sėjos gylio įtaka žieminių rugių dygimui, augimui bei derlingumui

LŽŪU Bandymų stotis

 

Sėjos gylis cm

Lauko daigumas

%

Krūmijimosi koeficientas

Peržiemojo augalų

%

Pasėlio tankumas vnt./m2

Grūdų derlius t/ha

1,0

63,9

1,93

70,0

4,88

5,62

2,0

72,5

1,64

78,5

5,15

5,90

3,0

79,6

1,41

80,4

5,12

5,83

4,0

77,0

1,40

73,6

4,65

5,51

5,0

70,7

1,40

73,0

4,29

4,98

6,0

66,3

1,36

70,4

3,68

4,04

 

 

Tikimės, kad žemdirbiai spės laiku kokybiškai paruošti dirvas ir pasėti ne tik žieminius rugius, bet ir kitus žiemkenčius.

 

 

                                                LŽŪU žemės ūkio mokslų ir technologijų parkas:

Prof. A.Šiuliauskas,

                                                Doc. V.Liakas