Vasarinių česnakų auginimas

Dr. Danguolė JUŠKEVIČIENĖ,
LSDI

Česnakai labai jautrūs dirvos sąlygoms. Jiems auginti – skiltelėms išskirstyti, sodinti, derliui nuimti ir apdoroti – reikia daug rankų darbo. Tačiau Lietuvoje vasariniai česnakai mėgstami ir auginami nuo senų laikų.

Valgomieji česnakai (Allium sativum L.) – vieni iš seniausiai žinomų ir vartojamų augalų. Ropelėse yra fitoncidinių medžiagų, daugiausia – alicino. Alicinas turi peršalimo ligų gydomųjų savybių ir veikia kaip antibiotikas, o česnakams suteikia specifinį skonį ir aromatą. Taip pat ropelių sudėtyje yra vertingų amino rūgščių – lizino, tiamino, vitaminų C, B1, B2, B3, PP, magnio, geležies, aliuminio, cinko, seleno ir kt., makro– ar mikroelementų.


Pagal agrobiologines savybes česnakai skirstomi į dvi formas: paprastuosius, neformuojančius žiedstiebių; išauginančius žiedstiebius ir žiedynus. Pastariesiems priklauso dauguma žieminių česnakų veislių, o vasariniai paprastai žiedstiebių neformuoja. Vasarinių česnakų ropelių derlius būna mažesnis negu žieminių, tačiau jie daug ilgiau išlaiko prekinę kokybę. Tinkamai laikant, ropelių galima turėti iki naujo derliaus ar ilgiau.


Dirva ir priešsėliai


Česnakams auginti reikėtų parinkti atvirą, saulėtą vietą. Tinkamiausios jiems vidutinio sunkumo priemolio ir priesmėlio, purios, turinčios daug organinės medžiagos dirvos. Netinka sunkios, supuolusios ir užmirkstančios. Česnakai labai jautrūs dirvos rūgštumui. Optimalus rūgštumas pH 6,0–7,5.


Sodinti česnakus galima po įvairių daržovių, tačiau geriausia po tų, kurios buvo tręštos mėšlu: kopūstų, agurkų, šakniavaisių. Geri priešsėliai – ankštinės daržovės, žieminiai javai. Negalima jų auginti po svogūninių daržovių, nepatartina po bulvių ir morkų.


Augalų tręšimas


Česnakų šaknų sistema – kuokštinė. Šaknys susiformuoja 10–20 cm gylyje. Šakniaplaukių ir šaknų plaukelių nedaug, todėl jų siurbiamoji galia nedidelė. Kad tokios šaknys galėtų aprūpinti augalą maisto medžiagomis, dirvoje turi būti daug lengvai pasisavinamų maisto medžiagų ir drėgmės.

 
Česnakai tręšiami gerai perpuvusiu mėšlu ar kompostu (norma 40–60 t/ha), įterpiant jį rudenį. Superfosfato (400–500 kg/ha) ir kalio sulfato (200–300 kg/ha) trąšos išberiamos prieš pagrindinį dirvos dirbimą. Azoto trąšomis (150–200 kg/ha amonio salietros) tręšiami dygstantys ar sudygę augalai. Praėjus maždaug 3 savaitėms po pirmojo tręšimo, tręšiama papildomai (norma 100–150 kg/ha). Labai gerai česnakus tręšti kompleksinėmis mikroelementinėmis trąšomis per lapus. Tręšimas per lapus ypač naudingas, kai, esant dirvoje pakankamai drėgmės, vegetacijos metu (3–4 lapų tarpsniu) pradeda gelsti lapai (tik reikia išsiaiškinti, ar tai ne ligų simptomai).


Skiltelių sodinimas


Skiltelės išskirstomos 1–2 dienos prieš sodinimą. Geriausia sodinti tik sveikas, stambias, dažniausiai išoriniame ropelės rate susiformavusias skilteles. Iš vidutinių ir smulkių skiltelių dažnai išauga smulkios vienaskiltės ropelės. Smulkios skiltelės greičiau subręsta, todėl skirtingų dydžių skilteles rekomenduojama sodinti atskirai. Prieš sodinimą, profilaktikai nuo ligų, skiltelės vieną parą mirkomos 0,05 proc. koncentracijos kalio permanganato tirpale.


Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių vasarinių česnakų derlingumą, yra sodinimo laikas. Jie turi būti sodinami kuo anksčiau pavasarį. Optimalus sodinimo laikas – iki balandžio 10 d. Suvėlinus sodinimą, skiltelės lėčiau šaknijasi ir suželia. Mažėja ropelių derlingumas. Nedidelius kiekius geriausia sodinti lysvėse, nes jose susidaro palankesnės sąlygos augti negu lygiame paviršiuje.

 
Kad česnakus būtų galima pasodinti anksčiau, lysves geriausia pasidaryti rudenį, o pavasarį, kai tik galima įeiti į dirvą, jas supurenti. Atstumas tarp eilučių 20–30 cm, eilutėje tarp augalų 4–6 cm. Į žemę įterpiama 2–4,5 cm gylyje (matuojant nuo skiltelės dugnelio). Per giliai pasodintos skiltelės vėliau suželia. Sodinant mechanizuotai, naudojamos svogūnų sėjamosios. Skiltelės sodinamos eilutėmis, paliekant 45 cm tarpueilius. Sodinamosios medžiagos norma nuo 600 iki 1 000 kg/ha, priklausomai nuo skiltelių dydžio.


Pasėlių priežiūra


Vasarinius česnakus pasodinus, rekomenduojama juos mulčiuoti 1,5–2 cm storio sluoksniu. Mulčiavimas apsaugo augalus nuo šalnų, piktžolių, perkaitimo ir vandens išgaravimo, pH mažėjimo, naudingų maisto medžiagų išsiplovimo. Mulčiavimui geriausia naudoti kompostinę žemę, smulkintus šiaudus. Nepatartina mulčiuoti šviežiais šiaudais, ąžuolo lapais.

 
Česnakams sudygus, kad nesusidarytų dirvos plutelė, purenami tarpueiliai. Dirvą dažnai tenka purenti ir po laistymo. Purenama sekliai, nes česnakų šaknys išsidėsčiusios viršutiniame dirvos sluoksnyje. Intensyvaus lapų augimo metu (gegužės–birželio mėnesiais) česnakai sunaudoja labai daug vandens, todėl, kai dirvoje trūksta drėgmės, juos būtina laistyti. Likus 3 savaitėms iki derliaus nuėmimo, laistyti nepatartina.

 
Vegetacijos metu pasėlyje nuolat naikinamos piktžolės. Česnakams tinka svogūnų auginimo tehnologijoms rekomenduojami herbicidai: stompas, prometrinas (Lietuvoje neregistruotas), fiuziladas forte.


Derliaus nuėmimas


Česnakų nuėmimo laikas daro didžiausią įtaką ropelių laikymuisi ir kokybei. Labai svarbu nustatyti tinkamą nuėmimo laiką, nes, nukasus per anksti, gaunami derliaus nuostoliai, sunkiai atsiskiria skiltelės, o per vėlai – sutrūkinėja išoriniai lukštai, skiltelės išbyra. Tokius česnakus greičiau pažeidžia ligos, jie prasčiau laikosi sandėlyje. Kasama, kai pradeda džiūti apatiniai lapai ir išgula 75 proc. lapijos.


Nuimant derlių, kastuvu ar šakniavaisių pakeltuvu pakertamos šaknys, augalai išraunami, nupurtomos žemės. Česnakai sukraunami į sąvalkas ir, jei meteorologinės sąlygos tinkamos, 6–9 dienas brandinami lauke. Po to jiems pašalinamos šaknys, nupjaunami lapai. Ropelės baigiamos džiovinti šiltose, gerai vėdinamose patalpose. Nuimant ir tvarkant derlių, negalima pažeisti lukštų ir dugnelio, nes mechaniškai pažeistos ropelės greitai pradeda pūti.


Laikymo režimas


Priklausomai nuo naudojimo paskirties, česnakai gali būti laikomi šaltai ir šiltai. Sėklai skirtos ropelės per žiemą laikomos sandėlyje dėžėse arba stelažuose 20–30 cm sluoksniu. Laikant žemoje (nuo 0 iki 5o C šilumos) temperatūroje, sulėtėja daržovių kvėpavimas ir gaunami minimalūs masės nuostoliai. Kitais metais česnakai vystosi ir subręsta greičiau už laikytus šiltai, bet būna smulkesni ir gaunamas mažesnis derlius.


Šiltame (nuo 16 iki 20o C) sandėlyje laikytos ropelės lėčiau auga, būna didesnės, tačiau ne visada gerai subręsta. Laikymo metu būtina nuolat atrinkti ir pašalinti ligotas ir sudygusias ropeles.


Veislių pasirinkimas


Česnakų veislių pasirinkimas nedidelis. Česnakai – vieni iš jautriausiai į klimato sąlygas reaguojančių augalų, todėl reikėtų auginti arba vietinių populiacijų, arba Lietuvoje gerai augti prisitaikiusių veislių česnakus.


Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute sukurta nauja vidutinio ankstyvumo vasarinių česnakų veislė Vasariai. Ropelės sudarytos iš 10–20 skiltelių, išsidėsčiusių koncentriškai. Ropelių ir jų skiltelių lukštų spalva balta. Tinkamai laikomos, ropelės išsilaiko iki kito derliaus. Šios veislės česnakus tinka auginti ekologiškai.


Jarus – lenkų selekcijos veislė. Šie česnakai tinka auginti Lietuvos klimato sąlygomis, yra šiek tiek vėlyvesni už Vasarių veislės česnakus, bet į juos panašūs. 


Žieminių česnakų auginimas

Lysvės paruošimas
cesnaku auginimasČesnakai auginami priemolinguose neutraliuose dirvožemiuose. Česnakai sodinami sklypelyje, kur praėjusiais metais buvo auginami agurkai, moliūgai, aguročiai, kopūstai, pupelės. Česnakų net 3-4 metus negalima sodinti sklypelyje, kur augo svogūnai ir česnakai, taip pat česnakai nesodinami po bulvių ir pomidorų, nes gali susirgti fuza-rioze ir hematodomis.
Lysvė daroma saulėtoje, sausoje vietoje. Jos plotis 1-1,2 m. Lysvė pradedama ruošti rugpjūčio mėn., t. y. prieš pusantro mėnesio iki sodinimo.
1-am m2 reikia 1 kibiro perpuvusio mėšlo ir komposto, po 1 šaukštą superfosfato ir kalio sulfato, 1 stiklinės dolomitmilčių arba kreidos, arba gesintų kalkių miltelių. Į priemolingą dirvą papildomai beriama po 1 kibirą durpių ir stambiagrūdžio upės smėlio.
Durpingoms dirvoms beriama po 1 kibirą priemolingos žemės ir smėlio, smėlingoms – 2 kibirai molingos žemės ir 1 kibiras durpių bei tai, kas rekomenduotina priemolingoms dirvoms.
Visos sudėtinės dalys suberiamos į lysvę, lysvė sukasama 18-20 cm gyliu, išlyginama ir lengvai suspaudžiama. Po to palaistomą vario sulfato tirpalu (1 šaukštelis 10-iai 1 vandens) po 1 l/m2 ir uždengiama plėvele iki česnakų sodinimo.

Česnakų sodinimas
cesnaku auginimasŽieminiai česnakai sodinami rudenį, likus 4-5 dienoms iki šalčių. Per šį laikotarpį skiltelės turi įsišaknyti, sudaryti stiprią šaknų sistemą, prasiskverbiančią 10-12 cm į žemę, bet česnakai neturi išleisti laiškų.
Česnakai sodinami rugsėjo 20 d. – spalio 10 d. Anksti pasodinti česnakai suspėja išleisti laiškus, o vėlai pasodinti – apšąla.
Rudenį sodinami tų pačių metų derliaus česnakai. Sodinimui atrenkami sveiki, gerai išdžiovinti svogūnėliai. Galvutės išskirstomos skiltelėmis, jų nepažeidžiant. Skiltelės suskirstomos pagal dydį – į stambias ir vidutines; 1-2 min. plaunamos valgomosios druskos tirpale (3 šaukštai 5-iems l vandens), vienai minutei suberiamos į vario sulfato tirpalą (1 šaukštelis 10-iai lvandens). Po to nenuplautos vandeniu skiltelės sodinamos.
Išilgai lysvės daromos 6-8 cm gylio vagelės. Atstumas tarp vagelių – 20-25 cm. Česnakų skiltelės sodinamos 4-5 cm gyliu, tarp skiltelių paliekamas 6-8 cm tarpelis. Sodinant skiltelės statomos vertikaliai, dugneliu į apačią.
Po 2-3 savaičių lysvė apiberiama 2 cm durpių arba puvenų sluoksniu, kad česnakai geriau peržiemotų.

Žieminių česnakų priežiūra

Česnakai sudygsta anksti pavasarį. Tuo metu nuo lysvės nuimamas nedidelis žemių sluoksnis (2 cm) ir dirva supurenama 2-3 cm gyliu.
Laistyti česnakus pradedama gegužės mėn. Vandens kiekis priklauso nuo oro temperatūros. Apytikris kiekis: 1 m2 reikia cesnaku sodinimas10-121 vandens kartą per 8-10 dienų; kai labai karšta, laistoma kas 5-6 dienas. Lietingą vasarą česnakai nelaistomi. Likus 20 dienų iki derliaus nuėmimo česnakai nelaistomi.
Laistymą galima derinti su tręšimu.

Pirmą kartą tręšiama, kai augalas turi 3-4 laiškus. 10-yje 1 vandens ištirpinamas 1 šaukštelis karbamido arba kristalino. Tirpalas pilamas laistytuvu po 2-3 l/m2.

Antrą kartą tręšiama praėjus dviems savaitėms po pirmojo tręšimo. 10-yje 1 vandens ištirpinama 2 šaukšteliai nitrofoskos arba nitroamo-foskos; laistoma po 3-4 l/m2.

Trečią, paskutinį kartą, tręšiama birželio antrame dešimtadienyje, kai pradeda augti svogūnėliai. 10-yje 1 vandens ištirpinama 2 šaukštai susmulkinto superfosfato, pilama po 3-4 l/m2.